Home

Ispanija

2008 spalis, “Informacijos” Nr.3 (528)
 
 
DRAUGYSTĖS TILTAS – 2008 Ispanijoje IV tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis
 
2008 m. rugpjūčio 29–31 d. vyko IV tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas” Aguadulsės miestelyje (Almerija, Ispanija). Renginyje dalyvavo apie 80 Europos lituanistinių mokyklų mokinių, jų tėvų, mokytojų, lietuvių bendruomenių, Lietuvos Respublikos ambasadų ir konsulatų Europos šalyse bei kitų Lietuvos Respublikos institucijų atstovų.
Šio sambūrio metu buvo aptartos užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ir mišrių šeimų vaikų lituanistinio švietimo aktualijos, pasidalyta pedagoginio darbo patirtimi, spręsti kylantys sunkumai, susipažinta, susidraugauta, susitelkta bendriems darbams. Mokytojai teikė pasiūlymus dėl šiuo metu tobulinamų lituanistinių mokyklų bendrųjų nuostatų, kartu su Lietuvos Respublikos ambasadų ir konsulatų Europoje atstovais diskutavo užsienio lietuvių švietimo įstaigų bendradarbiavimo su kraštų lietuvių

bendruomenėmis ir Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienyje klausimais, kalbėjo apie užsienio lietuvių įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje. Vaikai su tėveliais dalyvavo įvairioje lavinamojoje veikloje – piešė, skaitė, dainavo, dalyvavo sportiniuose užsiėmimuose. Renginio uždarymo metu buvo laikomos šventos mišios, nuleista „Draugystės tilto“ vėliava, kurią perėmė Jungtinės Karalystės lietuviai. Šis vasaros renginys kiekvienais metais užtikrina draugišką mokytojų, moksleivių bei jų tėvų bendravimą, skatina mokinius dar rimčiau mokytis lietuvių kalbos, suteikia jiems progą geriau pažinti Lietuvą, jos istoriją, tradicijas, kviečia tapti aktyviais lietuvių bendruomenės nariais. (Info-TMID) 

 

 

Fokusinė grupė: jaunimas (16-20 m.)
 
Viso dalyvavo devyni atstovai
Anglija 4, Airija 5
(4 moteriškos lyties atstovės ir 5 vyriškos lyties atstovai)
 
1.      Ar dalyvavote DT renginyje anksčiau? Jei taip, kiek kartų ir kur?
Du asmenys dalyvauja DT renginyje pirmą kartą, du antrą kartą (anksčiau dalyvavo Vokietijoje), trys trečią kartą (Airijoje ir Vokietijoje) ir viena dalyvė net ketvirtą kartą (dalyvavo visuose DT renginuose nuo pirmūjų metų). 
 
2.      Palyginant su praejusių metų DT sąskrydžio programomis, ar jus patenkino šių metų programa? Jei ne, ko trūko? Jei taip, kas patiko? Pasiūlymai
Praeitais metais Vokietijoje, vaikai ir jaunimas buvo suskirstyti į grupes pagal atitinkamą amžių ir skirtingus užsiėmimus, pvz. į muzikos, šokių, sporto, lietuvių istorijos grupes. Turėjome galimybę išbandyti visas grupes, kuriose pamokos vyko po mažd. 15 min. Dienos gale visiems dalyvavusiems vaikams ir jaunimui buvo įteikti „Mokyklos baigimo“ diplomai. Deja šių metų DT renginyje pasirinkimo trūko, kadangi programa atsižvelgė tik į mažesniuosius dalyvius (buvo siūlomi smėlio pilių statybos, „Noriu tapti pop žvaigžde“ ir lietuviškos mokyklėlės užsiėmimai mažiesiems). Deja ši fokusinės amžiaus grupė nebuvo paliesta šiame DT renginyje, programos atžvilgiu.
 
Pasiūlymai
-          Sekančiais metais į organizacinę grupę būtinai įtraukti daugiau žmonių, kad būtų apmastyta ir apgalvota DT sąskrydžio programa jaunimui. Pasiūlymas, į pačią darbo grupę įtraukti pačios bendruomenės jaunimą ir suteikti jam galimybę paruošti savo bendraamžiams programą.
-          DT renginys yra švietimo renginys, todėl į vaikų ir jaunimo programas tūrėtų būti įtrauktos lietuvių istorijos ar net lietuvių kalbos pamokos. Tai tikrai tiktų ir atitiktų DT projekto tikslus, netgi jeigu galbūt visiems vaikams ir jaunimui tai nebūtų taip priimtina („mokytis“ sąskrydžio/stovyklos metu). Svarbu, kad būtų suteikta galimybė kažką išmokti ir tas žinias vėliau parsivežti namo, į tą šalį, kurioje gavena ši fokusinė grupė. Svarbu ne tik dalyvauti DT sąskrydyje, bet ir išmokti, pamatyti, sužinoti kažką naujo!
 
3.      Kuo jūsų atžvilgiu yra svarbus DT projektas?
Jis yra svarbus tuo, kad jis suteikia galimybę susitikiti ir geriau pažinti, ne tik kitas šalis, bet ir joje gyvenančius išeivius iš Lietuvos. Susirasti naujų draugų ir užmezgus ryšį vienam su kitu, jį palaikyti renginiui pasibaigus. Svarbu taip pat pasidalinti patirtimi gyvenant užsienyje ir pažinti kitas kultūras. „Pažiūrėti, kaip žmogus jaučiasi būdamas kitoje šalyje. Až taip supratau.“
Susipažinimui ir ledų pralaužimui, jaunimui reikėtų „tūso“, bendraamžių merginų ir vaikinų, muzikos. Laisvos, bet tuo pat metu užtektinai suplanuotos programos, kurios metu jie galėtų pažinti vienas kitą bendraujant bei atliekant užduotis ar grupės „suvienyjimo“ sprendimus. (čia galima būtų ieškoti idėjų pratimuose, kurie sukurti firmų darbuotojų seminarams vesti, „ledų pralaužimui“, kolegų pažinimui ir loginio mastymo sprendimui).
 
 

 Fokusinė grupė: lituanistinių mokyklų mokytojos

 
Viso dalyvavo aštuonios mokytojos
Anglija 1, Čekija 1, Vokietija 3, Švedija 1, Estija 1, Ispanija 1
 
1.      Ar dalyvavote DT renginyje anksčiau? Jei taip, kiek kartų ir kur?
Septynios mokytojos dalyvavo pirmą kartą DT sąskrydije ir dvi mokytojos antrą kartą (viena pirmą kartą dalyvavo Vokietijoje 2007m., kita Švedijoje 2005m.).
 
2.      Ar manote, kad šis keturšalis (lituanistinių m-lų mokytojų, bednruomenių, ambasadų ir TMIDo) buvo naudingas? Jei taip/ne, kuo buvo naudingas, ko trūko? Pasiūlymai sekantiems metams
Reikėjo šio pobūdžio seminaro (ankstesnė patirtis iš kitų seminarų/forumų, tai diskusijos grupėse, kur dalyviai išskaidomi. Todėl visados trūko bendro vaizdo.). Šio pobūdžio seminaras labai tinkamas ir patenkinamas. Tikrai reikalinga, kad visos keturios dalys susieitų kartu ir analizuotų bendrus klausimus.
Toks keturšalis seminaras labai naudingas, bet galbūt šiek tiek „sausokas“. Trūko gyvesnės, informacijos perteikimo ir dalyvių įtraukimo į diskusijas, formos (pasiūlymas).  
Pasiulymai sekantiems metams:
-          seminaro formą išlaikyti tokią pat diskusijų/pristatymų formą, tik pateikimo būdas turetų būti „gyvesnis“.
-          Siūloma medžiagą, kuri pristatoma seminaro metu pranešėjo, pateikti iš anksto visiems seminaro dalyviams (nusiųsti el. Paštu), kad efektyviau išnaudoti laiką seminaro metu ir išvengti „nepasiruošusių“ seminaro dalyvių J
-          Norėtūsi, kad seminaro metu būtų vedamas protokolas, kuris vėliau būtų išsiunčiamas visiems dalyviams (bei „saugojamas“ organizacinės gr. archyvuose).
-          Jei dalyvauja daug naujų m-lų, t.y. naujų mokytojų, pasiūlymas darbo dienai, skirti šiek tiek laiko seminaro pradžios metu, lit. m-lų „problemų“ ir savos metodikos pristatymui (t.y. kokia m-la kurioje šalyje susiduria su kokiomis problemomis/sunkumais? Kaip tai išsprendžiama? Kokie metodai nadojami?). Arba palikti šią dalį aptarimams laisvo laiko metu (bet tuomet yra svarbu palikti programoje daugiau laisvo laiko dalyviams, kad spėtų „suvirškinti“ diskusijas, naujas pažintis ir galėtų aptarti juos dominančius klausimus patys).
 
3.      Ar manote, kad seminaras (t.y. jame paliestos temos) paaugo/išsivystė nuo praeitų metų DT? Jei ne, ko trūko?
Palyginimų su praeitų metų DT renginio seminaru bei pasiūlymų ateinantiems metams trūko, dėl didelio pirmą kartą dalyvaujančių mokytojų skaičiaus.
 
4.      Kaip Jūs vertinate diskusiją apie m-lų nuostatus, ar ji buvo naudinga? Ko trūko? Pasliūlymai
Ankščiau buvo susiduriama su įstatais kaip „iš viršaus nuleistomis taisyklėmis“ mums į apačią. Todėl galimybė ne tik giliau susipažinti su lituanistinių mokyklų nuostatais, bet ir juos analizuoti ar performuluoti (taip kad atitiktų šiandieninę lit. m-lų realybę), tai tikrai reikalingas ir didelis darbas!
Kita vertus, viskas priklauso nuo lit. m-los ir jos problemų. Jei mokykla labai jauna, jos interesai skiriasi ir keturšalis seminaras galbūt nebus tiek naudingas, kiek popietinė lituanistinių statutų analizė.
Ambasadų (Valstybinių institucijų) įtraukimas į bendrą lit. m-lų, bendruomenių ir TMIDo seminarą, tai vienas iš gilesnių ir įdomesnių žingsnių DT sąskrydyje. Kadangi iš Valstybinių institucijų, m-los dirba bene glaudžiausiai su ambasadomis, todėl svarbu ir džiugu matyti jas dalyvaujančias seminare. Šis seminaras ambasadoms suteikia tiesioginį ryšį, bei galimybę arčiau susipažinti su bednruomenių darbu ir lit. m-lų poreikiais.
 
5.      Ar manote, kad ši diskusijų darbo forma DT renginio metu, tinkama/patenkinama? Jei ne, ko trūksta?
Toks, visos dienos, seminaras yra ganėtinai alinantis, kadangi reikalauja nuolatinio dalyvaujančių dėmesio, o pasisakymų yra visados daug. Galbūt tokioms rimtoms ir gilioms diskusijoms reikėtų skirti ne vieną, bet porą dienų, arba bent jau skirti porą pusdienių (kur būtų įmanoma pailsinti galvą ir permastyti seminaro metu paliestas temas).
TMIDo tinklapyje egzistuojantis lit. m-lų forumas po šio DT renginio, galėtų tapti gana gyvu ir patenkinančiu diskusijų šaltiniu. Bet tik po to, kai pamatai ir pabendrauji su žmonėmis, kyla poreikis naudotis tokio pobūdžio forumu. Kitaip, būtų be galo formalu, virtualu ir „sausa“ naudotis tokiu diskusijų įrankiu.
 
Pasiulymas
-          Forumą padalinti pagal skirtingus klausimus dominančius lit. m-las, pvz. pagal mišrių ir lietuviskų šeimų vaikų mokymo ypatumus; pagal vaikų amžių (mokymo metodikos ypatumai 13-15 m. amžiaus vaikams) ir pan. Pagal panašias „problematikas“.
 
6.      Kokias temas norėtumėte aptarti sekančių metų DT renginio seminaro metu?
-          Visos temos, kurios liečia vaikus ir gyvenimą su jais užsienyje, yra svarbios.
-          Lit. m-lų struktūra, jos gerinimas (lit. m-lų motivacija ir jos klestėjimas), pats dėstymas, mokytojų gerbūvis, ir pan.
-          Visos temos tinkamos, kadangi vienaip arba kitaip liečia lit. m-las ir lietuvius vaikus gyvenančius užsienyje. Galbūt ne visos problemos vienodos, bet iš visų pavyzdžių galima pasimokyti.
 
Interviu su LB atstovais: Prancūzija (1), Didžioji Britanija (2), Šveicarija (1), Austrija (1)
 
1. Kelintą kartą dalyvaujate DT renginyje?
 
1/5 dalyvavo DT ketvirtus metus iš eilės, t.y. nuo pat DT pradžios Švedijoje. 4/5 dalyvavo trečius metus iš eilės. Tai reiškia, kad visi pirmą kartą prisijungė prie Draugystės Tilto Airijoje, 2006m.
 
2. Kaip vertinate trišalės darbo grupės susitikimą pirmos dienos pusėje?
 
§ Vertinu teigiamai, nes yra svarbu išgirsti platesnę nei vienos grupės nuomonę švietimo klausimais; ambasadorių dalyvavimas renginyje yra svarbus, nes jis prideda daugiau svorio bei pripažinimą pačiam renginiui;
§ Manau, kad DT turėtų būti mokyklų ir moksleivių šventė ir pagrindinis akcentas turėtų būti skirtas būtent jiems; bendravimas su ambasada turėtų būti vykdomas kitame formate; užtektų, kad DT dalyvautų organizuojančios šalies diplomatinis atstovas; tačiau LB atstovų dalyvavimas kartu su mokytojais buvo labai naudingas, nes būtent šio fotumo metu LB atstovai turi galimybę susipažinti su lituanistinių mokyklų realijomis ir kartu rasti sprendimo būdus.
§ Dalyvavau susitikime tik pusvalandį. Pasigedau konstruktyvių diskusijų.  
§ Forumas su ambasadoriais yra reikalingas, tačiau jo nereiktų dubliuoti su jau tradiciškai susiformavusiu LB atstovų ir ambasadorių susitikimu sausio mėnesį Lietuvoje.
§ Vertinu susitikimą labai teigiamai ir manau, kad diskutuoti platesnėje grupėje yra gerai, tačiau renginio akcentas turėtų būti moksleivia ir mokytojai.
 
3. Statuto nagrinėjimas – popietinė dalis, kurioje dalyvavo tik mokytojos ir LB atstovai.
Ar pakankamai skyrėme laiko diskusijom? Kaip vertinate popietinę dalį?
 
§ Susidarė įspūdis, kad diskusija vyko ekspromptu. Buvo galima trumpiau diskutuoti ir iš anksto geriau pasiruošti tokio pobūdžio diskusijom. Žinoma informacija ir medžiaga turėjo būti išsiųsta dalyviams ankčiau, kad butų buvę galima pasiruošti.
§ Labai teigiamai vertinu popietinę daliį, buvo nuveiktas didelis darbas.
§ Vertinu labai teigiamai.
§ Vetinu labai teigiamai, nes tiek mokytojai, tiek LB atstovai aktyviai dalyvavo bendrų lituanistinių mokyklų nuostatų projekto derinimo diskusijoje. Yra didelis skirtumas kai nuostatai yra nuleidžiami iš ”viršaus”, ir kai leidžiama suformuluoti iš ”apačios”. Popietinio susitikimo metu 19 mokyklų suderino išsakė savo pasiūlymus dėl nuostatų. Tai suteikia galimybę vienu balsu atstovauti Europos lituanistines mokyklas ir turėti įtakos sprendžiant Europiniu lituanistinių mokyklų klausimus.
§ Vertinu labai teigiama ir manau, kad tai buvo pati geriausia dalis visame renginyje iki šio momento. Nuveiktas didelis ir konkretus darbas.
 
4. Kitais metais, kokia turėtų būti darbinės trišalės grupės pagrindinė tema? 
 
§ Vasaros stovyklų klausimas Europos vaikams, būtų galima išnaudoti Hiufeldą.
§ Praktiški klausimai - mokytojų kvalifikacjos kėlimas, dėstymo metodika, pasidalinimas su kokiais sunkumais susiduria mokyklėlės
§ Pasidalinti sėkmingais projektais
§ Surengti pamokėlę netradicine tema
§ Mokyklų valdymas ir administavimas
§ Konfliktų sprendimas (pvz. kaip tvarkytis su nerealistiškais tėvų reikalavimais)
§ Privačios mokylos ir bendruomenių mokyklos, santykiai ir bendradarbiavimas
§ Projektų valdymas